Radviliškyje – nauja nuotekų valykla.

Kaip teigia UAB „Radviliškio vanduo“ direktorius Juozas Jučas, investicijų projektas „Radviliškio miesto vandentvarkos įrenginių rekonstrukcija, nuotekų ir vandens tiekimo tinklų išplėtimas“ buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių darbų visoje bendrovės ūkinėje ir finansinėje veikoje, svarbus žingsnis modernizuojant gamybą. Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta 6,5 mln. eurų. Sanglaudos fondo dalis sudarė 4 mln. 480 tūkst. eurų, Valstybės iždo dalis – 1 mln. 280 tūkst. eurų, o įmonės paskolintos lėšos – 640 tūkst. eurų.

Realizuojant projektą siekta pagerinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus į nutolusias regiono teritorijas, žymiai sumažinti gruntinio ir paviršinio vandens taršą, pasiekta, kad vandens kokybė įvaduose atitiktų Lietuvos higienos normas, taip pat pagerinti esamą vandens tiekimo sistemų būklę bei sumažinti nutekėjusio vandens kiekį.

Pagrindinis tikslas – rekonstruoti senąją Radviliškio nuotekų valyklą įdiegiant biologinę nuotekų valymo grandį azotui ir fosforui šalinti.

Senieji nuotekų valymo įrenginiai, pastayti prieš 25 metus, smarkiai susidėvėjo, paseno, nebeatitiko šių dienų technologinių reikalavimų. Vidutinis į valymo įrenginius atitekantis srautas sudarė tik 2700 m3. Iš dviejų pirminių nusodintuvų veikė tik vienas, reikėjo keisti dumblo tankintuvą, visi siurbliai ir orapūtės buvo neefektyvūs, neveikė dumblo tankinimo ir nusodinimo įrangą, valymo įrenginiai buvo nepritaikyti šalinti azotui ir fosforui. Todėl teko nugriauti priėmimo kameras, smėliagaudes, filtravimo, chloravimo, orapūtės, siurblinės, dumblo nusausinimo pastatus bei pirminius usodintuvus ir veikliojo dumblo rezervuarus, rekonstruoti dumblo talpyklas.

Su bendrovės inžinieriumi investicijoms Juozu Batavičiumi šoktelėjome aštuonetą kilometrų už miesto. Čia beveik 2 ha plote nuotekų valyklos valdos. Vėjeliui pūstelėjus pajuntame tokiems objektams būdingą specifinį dumblo kvapą, bet jį užgožia teritorijoje pjaunamos žolės aromatas. Aplink daug žalumos, į viršų stiebiasi eglaitės, klevai. Pastate dviejuose aukštuose monotoniškai dūzgiasiurblių varikliai, kleksi transporterių juostos, sietai.

- Tai visiškai naujas statinys, - sako įrenginių meistras Žiedūnas Budreckas. – Pernai buvo baigti paskutiniai derinimo darbai. Statytas pagal švedų projektą, visi mechanizmai, technologinė įranga – garsių vakarietiškų firmų gamybos.

Valyklos projektinis pajėgumas – 3500 m3 nuotekų per parą. Kadangi dabar sausringas metas, jų susidaro 1900-2000 m3, o lietingomis dienomis ir daugiau kaip 3500 m3. Gamybos metu susidaro dumblas, turintis ir fosforo, ir azoto. Įrengta nuotekų tyrimo laboratorija nuolat kontroliuoja išleidžiamų nuotekų kokybę ne tik miesto nuotekų valykloje, bet ir visoje įmonės aptarnaujamojo teritorijoje, t. y. dar 14-oje valyklų.

Rekonstravus miesto nuotekų valymo įrenginius ir įdiegus dumblo sausinimo technologiją, per parą susidaro 1,2 t dumblo (pagal sausąją medžiagą).

Ž. Budreckas atkreipia dėmesį į tai, kad šie įrenginiai išsiskiria radialiniame nusodintuve veikiančiu grandikliu: jis važiuoja ne perimetru, o įrengtas dugne. Tokia konstrukcija Lietuvoje panaudota pirmą kartą.

Žymiai pagerėjo nuotekų išvalymo rodikliai. 2004 m. Susidarydavo 97 977 m3 išvalytų nuotekų, o po rekomendacijos – jau 1069,45 tūkst. m3 išvalytų nuotekų, o 2007 m. – 406 820 m3 arba 7,43 % daugiau.

Rekonstravus valyklą, nuotekų kiekis apskaičiuojamas indukciniu debitomačiu, kurio dėka valdomi visi valymo įrenginiai.

Valymo įrenginių darbą valdo kompiuterizuota SCADA sistema. Ji automatiškai kontroliuoja visų nuotekų įrenginių darbą ir signalizuoja apie technologio proceso sutrikimus. Valdymo pultas įrengtas valyklos administraciniame pastate.

  Tinklų renovacija įsibėgėja

Lietuvoje yra apie 22 200 upių ir upelių, kurių bendras vagų ilgis apie 76 tūkst. km. Ežerų plotas per 914 km2. Požeminio vandens ištekliai didžiuliai. Jie sudaro 3,2 mln. m3 vandens per parą.

Šiaurinėje Lietuvos dalyje prie Vilniaus-Šiaulių magistralės įsikūręs Radviliškis yra ant drenažinės ribos tarp Lietuvos-Ventos upių baseino ir Nemuno vidurupio. Miestas ir jo aplinkybės negali pasigirti paviršiniais vandens telkiniais. Didžiausias poilsiautojų, iškylautojų, žvejų traukos centras tebelieka vienintelis Arimaičių ežeras ir kiti dirbtiniai tvenkiniai ir upės, upeliukai skambiais pavadinimais – Obelė, Vėzgė, Beržė, Rimuošė, Kruoja.

Kaip sako inžinierius J. Butavičius, visas Radviliškio miestas ir rajonas centralizuoto vandens tiekimo savo reikmėms naudoja iš ertezinių gręžinių išgaunamą požeminį vandenį.

UAB „Radviliškio vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas teikia Radviliškio ir Šeduvos miestams bei 22 miesteliams ir kaimams. Per parą vartotojams (apie 24 tūkst. gyventojų ir 268 įvairios įmonės) vidutiniškai pateikiama apie 2500 m3 vandens ir surenkama bei išvaloma 2300 m3 nuotekų. Bendrovė eksplotuoja 106 km vandentiekio ir 100 km nuotekų tinklų. Vanduo teikiamas iš 21 vandenvietės, eksploatuojančios 29 artezinius gręžinius ir siurblines. 1995 m. Buvo pastatyti  7500 m3 per parą našumo nugeležinimo įrenginiai. Nuotekų surinkimui ir nuvedimui į 15 nuotekų valyklų eksploatuojamos 23 nuotekų siurblinės. Šis vandentvarkos ūkis nuolat plečiamas, nes vis daugiau vandentiekio tinklų perduodami UAB „Radviliškio vanduo“ priežiūrai.

- Tačiau tuo džiaugtis nelabai verta, - užsimena J. Butavičius. – Buvusių žemės ūkio bendrovių, kai kurių priemonės įmonių vandentiekio ūkis buvo smarkiai apleistas, vamzdynai susidėvėję iki kritinės ribos. Mums nieko kito nelieka, kaip tik ieškoti investicijų ir kuo greičiau tą vandentiekio ūkį atstatyti. Tai aktualu ne tik tolimesnėms kaimo vietovėms, bet ir pačiam Radviliškiui, Šeduvai. Rajone gyvena apie 50 tūkst. gyventojų, tačiau daugiau kaip pusė jų nesinaudoja ir kol kas negali naudotis centralizuotu vandentiekiu. Ne tik kaimo vietovėse, bet ir didesniuose miesteliuose dominuoja šachtiniai šuliniai, kurie itin kenksmingi žmonių, ypač vaikų, sveikatai. Tai kelia didelį rūpestį mums, vandens tiekėjams, bet dar labiau neramina pačius gyventojus.

- Pagal savo finansines galimybes stengiamės kuo daugiau ir sparčiau renovuoti vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, kai kur juos ir plėsti. Tai pirmiausia aktualu pačiam Radviliškiui. Daugelį mieste esančių  vamzdynų sudaro senesni nei 40 metų ketiniai vamzdžiai. Ypač prastos sklendės, priešgaisriniai hidrantai. Tai sukelia daug problemų juos prižiūrint, be to, prastėja vandens kokybė, didėja vandens nuostoliai. Prieš porą metų pavyko renovuoti tik 261 m vandentiekio tinklų ir pakloti apie 1,5 km naujų nuotekų tinklų. Miškų ūkio gyvenamųjų namų kvartale tik dalis gyventojų turėjo vandens tiekimo sistemą, kuri buvo paklota dar 1980 m. Dauguma jų naudojosi gruntinio vandens šachtiniais šuliniais, nuotekos buvo surenkamos į kaupimo šulinius.

- Renovavus bei išplėtus vandentiekio ir nuoteko tinklus, šiame kvartale sudarytos sąlygos prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekio tinklų sistemos prisijungti apie 300 kvartalo gyventojų. Labai akivaizdi tapo eksploatacijos ir techninės priežiūros kaštų ekonomija: vandens nuostoliai tinkluose sumažėjo iki 20-30%, nuotekų šalinimo tinklų renovacija sumažino infiltraciją 6%, neefektyvius vandens siurblius pakeitus naujais, elektros energijos kaštai įmonėje sumažėjo 20%.

- Kai kuriuose pagrindinėse ir mažesnėse gatvėse plieniniai vandentiekio vamzdynai pakeisti plastikiniais. Aštuonios miesto nuotekų siurblinės pakeistos naujomis požeminėmis stiklo, plastiko siurblinėmis. Visų siurblinių priežiūra kompiuterizuota: informacija apie siurblinių darbą perduodama i centrinę dispečerinę.

- Vandentiekio tinklų renovacijos darbai padidino vandens tiekimo patikimumą 7000 radviliškiečių, daugiau kaip 8000 gyventojų po renovacijos pagerėjo tiekiamo vandens kokybė.

- Turbūt nedaug ką būtume sugebėję patys padaryti, jei ne svari ES finansinė parama, - pabrėžia J. Butavičius. – Visi investiciniai projektai, kuriuos įmonė jau įgyvendino arba ruošiasi įgyvendinti, yra Nemuno vidurupio vandentvarkos plėtros etapų dalis. Vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginiai atstatymo ir plėtros programai skirta daugiau kaip 22 mln. Lt. iki 2012 m. Numatyta investuoti į vandentvarkos ūkį dar iki 30 mln. Lt.

Iškilmingas nuotekų valyklos atidarymas. Statybos rangovo UAB "Kanesta" generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius įteikia UAB "Radviliškio vanduo" direktoriui Juozui Jučui naujos nuotekų valyklos simbolinį raktą.

Nemuno vidurupio baseino projekte – 12 savivaldybių

Siekiant efektyviau panaudoti Sanglaudos fondo lėšas nuotekų tvarkymo (surinkimo, valymo ir pan.) ir geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų plėtrai, LR aplinkos ministerija nustatė 5 upių baseinus (Nemuno žemupio, vidurupio, aukštupio, Neries ir Ventos-Lielupės) ir parengė jų investicijų, vandentvarkos planus 20-čiai metų, kuriuose įvertintas kiekvienos gyvenvietės, turinčios daugiau kaip 500 gyventojų, poveikis baseino vandens kokybei ir investicijų paketai, kurie nustatyta prioriteto tvarka teikiami Sanglaudos fondo finansavimui gauti. Investicijos apima ne tik nuotekų valymo įrenginių statybą ir rekonstrukciją bei dumblo tvarkymą.

- Nemuno vidurupio baseino I paketo projektas (004/LT/16/C/PE/002) yra pirmasis vandentvarkos projektas iš penkių įgyvendinamų Lietuvoje, sako J. Butavičius. – Investicijos iš ES fondų urėtų siekti 176,8 mln. Lt. (80% projekto vertės), iš Lietuvos biudžeto – 44,2 mln. Lt (20% projekto vertės). Projektas pradėtas 2004 m. Ir tęsis iki 2009-ųjų metų. Projektas taip pat vykdomas Jurbarko, Kelmės, Kėdainių, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse, Panevežio miesto ir rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybėse.

Įgyvendinant ES nuotekų ir geriamojo vandens direktyvų reikalavimus, siekiama išplėsti nuotekų tinklus, sumažinti taršą, patenkančią į Nemuno vidurupio baseino hidrologinį upių tinklą su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis iš baseino gyvenviečių, kartu mažinant taršą, tekančią Nemunui ir Baltijos jūrai. Įgyvendinant projektą taip pat siekiama sumažinti dirvožemio ir gruntinio vandens taršą bei požeminio vandens išteklių taršos riziką projekto teritorijoje.

Įdiegus projektą beveik 400 tūkst. gyventojų galės gauti centralizuotos vandentvarkos paslaugas.

J. Butavičius primena, kad pagal Nemuno vidurupio vandentvarkos I paketo projektus Radviliškyje bus renovuoti vamzdynai daugiau kaip dvidešimtyje gatvių. Vandentvarkos plėtros projektai paruošti Pavartyčių, Kutiškių, Aukštelkų kaimuose, Kalno Gražionyse, Šeduvoje, Radviliškyje. Šiems projektams vyksta rangos darbų konkursai.

Tvarkant vandentiekio ir nuotekų tinklus, daug dėmesio skiriama Šeduvai, kurioje gyvena apie 3 tūkst. gyventojų. Deja, tik ketvirtadalis jų yra prisijungę prie skirstomųjų vandentiekio tinklų. Čia teks pakloti apie 17 km naujų tinklų. Įvykdžius šį projektą, apie 80% šeduviečių naudosis centralizuotu vandens tiekimu.

Dar ne visur baigti pirmame projekto pakete numatyti darbai, o savo eilės jau laukia ir antras paketas, kurio apimtis 19 objektų. Tarp jų Radviliškio vandenvietės rekonstrukcija, vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuotekų valyklų, vandens gerinimo įrenginių Radviliškio mieste, Baisogaloje, Šaukote, Šiaulėnuose ir kitose gyvenvietėse.

„Europos Sąjungos Sanglaudos fondas – žingsnis į mūsų gerovę.“